- pakeltis
- pakel̃tis sm. (2) 1. žr. 1 pakeltinė: Ienos nusmuko – turbūt pakeltis atsileido Prl. Blogai parišai pakeltį Dbč. Atleisk pakel̃tį, ba dar arklys padus Drsk. Atleido pakeltį, kad kumelei būtų patogiau gerti V.Krėv. Su pakelčiù ir arkliu lengviau Mrc. 2. paaukštinimas, pakėlimas: Ženklelis pakelties balso (diezas) I.
Dictionary of the Lithuanian Language.